pliurškauti

pliùrškauti, -auja, -avo intr. šnek. 1. nerimauti, skubėti, karščiuotis: Ko tu dabar taip pliùrškauji, ar bene nespėsi! Skr. 2. pykti: Jis vis tebepliùrškau[ja] ant manęs Skr.